Viskas nėra taip gerai arba taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiuos, kažkieno garsaus, pasakytus žodžius, galima pritaikyti daugelyje gyvenimo situacijų, kuriose pagauti emocijų labai džiaugiamės arba atvirkščiai – jaučiamės beviltiški.

Prieš kelis mėnesius dar atrodė, kad koronavirusas bus lokali Kinijos problema ir mūsų nepasieks, o jeigu pasieks – tai paveiks mus minimaliai. Prisipažįstu – ir aš galvojau, jog sezoninis gripas yra didesnis baubas, o situacija yra per daug aštrinama. O dabar turime pasaulinę pandemiją ir sėdime karantine.

Kita vertus, žmogus labai protingas organizmas, net esant nepalankiausiai situacijai, bando atrasti teigiamą jos pusę ir pasinaudojant viltimi, užprogramuoja save optimistiškai žiūrėti į ateitį. Viskas nėra taip gerai arba taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasaulis sulėtės, daugiau laiko praleisime su savimi ir artimaisiais, dėl sumažėjusių žmonių srautų sumažės tarša, iš naujo įvertinsime dalykus, kurie yra svarbūs.

Nežinau, ar yra teisinga sakyti, jog dabartinė krizė mus užklupo netikėtai, bet faktas, jog priverstinai pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas ir nežinomybė dėl ateities sukelia daugybę jausmų. Nors jau į pabaigą eina antra karantino savaitė, dar kartais jaučiuosi, lyg gyvenčiau filme.

Kübler-Ross modelis

Kritinėse situacijose, užklupus dideliems nemalonumams, svarbiausia tampa žmogaus psichologinis pasiruošimas. Kuo mes tiksliau suprasime, kas vyksta su mumis, ir kokie psichologiniai etapai – jausmai  mūsų dar laukia ateityje, tuo užtikrinčiau jausimės. Savęs pažinimas ir emocijų reguliacija (apie ją gali paskaityti čia) yra galingas ginklas prieš chaosą bei jo sukeliamą stresą.

1969 m. psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross savo knygoje „On Death and Dying“ pristatė 5 gedėjimo etapų modelį, kuris iliustruoja, kokias stadijas dažniausiai pereina gedintis žmogus, kol galiausiai susitaiko. Nors modelis buvo sukurtas pavaizduoti gedėjimo kelionę, ją galima adaptuoti ir visoms kritinėmis situacijoms, kurios išmuša mus iš vėžių ir sukelia didelį diskomfortą.

Kübler-Ross modelis buvo kritikuotas kitų mokslininkų, kaip turintis nepakankamai pagrįstų įrodymų, jog iš tiesų žmogus pereina tuos 5 gedėjimo etapus, tačiau jis vis tiek yra mėgstamas populiariosios medijos ir, remiantis mano asmenine patirtimi, gana tiksliai iliustruoja žmogaus, susidūrusio su netektimi arba šiuo atveju kitokio pobūdžio krize, psichologinę kelionę.

5 etapai

1. Neigimas. Pirmoji reakcija yra neigimas. Neigimas gali pasireikšti įvairia forma: vengimu, baime. Mes papuolame į sąmyšį ir nenorime pripažinti, jog tai iš tikrųjų vyksta. Keista, bet šitame etape gali būti naudojamas ir humoras, kaip gynybinė funkcija.
2. Pyktis. Toliau seka pyktis, susierzinimas ir nerimas. Kyla pasipiktinimas, jog nebevaldome situacijos, keičiasi mūsų įprastas gyvenimas, atsiranda nepatogumai, ir iššūkiai, kuriems reikės papildomos energijos.
3. Derybos. Prasideda derybos su gyvenimu. Dedame pastangas rasti prasmę, norime dalintis savo istorija su kitais, viliamės, jog savo veiksmais galėsime pakeisti realybę bei atitolinti skausmą.
4. Depresija. Po aktyviųjų fazių seka depresija. Smogia realybė. Pasireiškia priešiškumas, norime nuo visko atsitraukti, jaučiamės bejėgiai.
5. Susitaikymas. Susitaikome su esama padėtimi, kaip neišvengiama realybe. Atsiranda tikėjimas savo jėgomis, pradedame judėti tolyn: ieškome naujų galimybių, ruošiame ir įgyvendiname naują gyvenimo planą.

Kaip keisis mūsų vartojimo įpročiai?

Neabejotinai COVID-19 pandemija ir apribojimai verslui atsilieps pasaulio ekonomikai. Žmonės skirtingu tempu pereis skirtingus emocinius etapus ir tai turės įtakos, kaip bus vertinami ir vartojami prekės ženklai.

Naudojantis Kübler-Ross modeliu, galima logiškai nuspėti, jog dauguma žmonių kardinaliai sumažins vartojimą iki tol, kol bus sąmyšyje ar baimėje ir nepasieks susitaikymo stadijos bei neturės naujo aiškaus plano, kaip gyventi toliau.