Trumpam atsigręžkime į save ir paanalizuokime. Pagalvok – koks paskutinis įvykis sužadino tavyje stiprias emocijas ir sukėlė ne visai adekvačią reakciją? Mano gyvenime paskutinėmis dienomis neįvyko nieko, kas būtų privertę stipriai emocionaliai reaguoti, tačiau pagalvojau, jog dažniausiai man nelaiko nervai kelyje.
Aš pakankamai ramus žmogus, tačiau, kai pamatau už vairo vierchus ir jie kelia grėsmę kitiems, man išmuša saugikliai – keikiuosi, pypsinu, ekstremaliais atvejais parodau fuck‘ą. Nesidžiaugiu tokiu elgesiu ir po visko mąstau, kad galėjau elgtis kitaip.
Žmogaus savijautą lemia mąstymas?
Kas sužadina žmoguje emocijas ir priverčia džiaugtis, pykti, bijoti, liūdėti? Gali atrodyti, jog dėl visko kalta aplinka, kaip Paksas sakė, bet iš tiesų yra šiek tiek kitaip.
Septintajame XX a. dešimtmetyje JAV atsirado tokia psichoterapijos rūšis – kognityvinė ir elgesio terapija. Kognityvinė ir elgesio terapija remiasi moksliškai įrodytu faktu, jog žmogaus savijautą lemia jo mąstymas – kaip mes jaučiamės tiesiogiai priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes interpretuojame įvykius ir kokiais įsitikinimais vadovaujamės.
Aleliuja! Tai suteikia vilties visiems, kas galvoja, jog nieko čia jau nebepakeisi, nes žmogaus protas – statinis, kokios šūdinos programos įsirašė į mūsų galvas praeityje, taip jau ir teks jomis vadovautis visą gyvenimą. Mūsų smegenys yra plastiškos ir jas galime treniruoti taip pat, kaip ir kiekvieną savo kūno raumenį.
Man visuomet buvo įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys, kodėl mes elgiamės taip, kaip elgiamės. Neatsimenu, kada pirmą kartą sužinojau apie kognityvinę ir elgesio terapiją, bet šią vasarą užsikabinau ant online kursų (buvo labai gera nuolaida) ir pradėjau domėtis giliau.
Kaip vegetaras, ką tik metęs valgyti mėsą ir atradęs vegetarizmą, taip ir aš, atradusi kognityvinę ir elgesio terapiją, ėjau ir visiems pasakojau, kaip čia viskas toj žmogaus elgsenos psichologijoj įdomu ir fainai yra.
Įvykiai – Įsitikinimai – Emocijos
Prieš atsakant į klausimą, kas iš tikrųjų valdo mūsų elgesį, pradėkime nuo šakų ir leiskimės iki šaknų. Kaip tarpusavyje yra susiję mūsų gyvenimo įvykiai, įsitikinimai, emocijos ir elgesys, iliustruoja kognityvinės ir elgesio terapijos ABC modelis.
Nepaisant to, jog sakoma, kad mūsų įsitikinimai tiesiogiai daro įtaką mūsų emocijoms ir elgesiui, žiūrėdami į ABC modelį, galime suprasti, kad priežastingumo ryšiai persipina ir susidaro toks uždaras ratas: įvykis iššaukia emocijas ir elgesį, įtakotą mūsų įsitikinimų, elgesys gali vėl tiesiogiai turėti įtakos kitiems įvykiams mūsų gyvenime, o patys įvykiai gali taip pat mus priversti permąstyti ir keisti savo įsitikinimus, kurie suformuos naujas emocijas ir t.t.
Žmogus – kompiuteris
Kas yra įsitikinimas? Tai stipri nuomonė, jog kažkas yra tiesa. Potencialus įsitikinimas tūno mūsų galvose tol, kol mes pradedame priimti jį, kaip tiesą – tuomet jis tampa mūsų asmeninės įsitikinimų sistemos dalimi.
Įsitikinimas gali atsirasti iš skirtingų šaltinių, tokių kaip:
- Asmeninė patirtis ir eksperimentai;
- Kultūrinės ir socialinės normos (pvz., religija);
- Kitų žmonių įtaka (pvz., auklėjimas).
Reaguodami į įvykius, mes automatiškai naudojamės savo įsitikinimų sistema: įvertiname situaciją per savo patirties prizmę ir remdamiesi savo įsitikinimais, priimame, pateisiname arba teisiame – mūsų vidinis lakmuso popierėlis (įsitikinimai) parodo, kaip reikia reaguoti konkrečiu atveju.
Jeigu žmogus, būdamas vaikas, augo pesimistinėje aplinkoje, kurioje vyravo kritika, baimė ir jausmų nuvertinimas – tokia pasaulio matymo programa jis ir vadovausis: bus ciniškas, nepasitikintis savimi ir kitais, bijos eksperimentuoti ir turbūt turės emocijų reiškimo problemų.
„Žmonės gimsta princais ir princesėmis, tačiau tėvai juos paverčia varlėmis.“ – Erikas Bernas
Erikas Bernas – psichiatras, sukūręs transakcinės analizės teoriją, kaip būdo paaiškinti žmogaus elgesį, vadovavosi mintimi, jog žmonės gimsta sveiki ir emociniai sunkumai, nepasitenkinimas bei įniršis kyla ne iš vidaus, o yra perduodamas tėvų.
Realiai ką tik gimęs vaikas yra kaip tuščias kompiuteris – galimybės ir ribos atsiranda per aplinkos mums įrašomas programas – įsitikinimus. Negaliu atsistebėti, koks sudėtingas darbas yra užauginti gerai funkcionuojantį vaiką! Oh well, tai paaiškina, kodėl kas antras iš mano pažįstamų turi psichologinių problemų.
Atrodo, kad jau turime atsakymą į klausimą, kas valdo mūsų emocijas ir elgesį. Ne ne ne. Ne viskas taip paprasta. Jeigu kažkas ypatingai kompleksiškam dalykui (tokiam, kaip rimtos psichologinės žmogaus elgesio problemos) siūlo greitą išgijimo būdą – tai greičiausiai, jog jis tiesiog pjauna grybą.
Nors emocijos pasireiškia fiziškai ir paprastai kyla iš subjektyvių žmogaus įsitikinimų, būtų neteisinga ignoruoti vieno svarbaus veiksnio, kuris yra neįtrauktas į kognityvinės ir elgesio terapijos ABC modelį. Jį įvardinsiu pabaigoje, bet pirmiausiai trumpai apie emocijas.
Cheminis emocijų kokteilis
Emocijos yra būtinos žmogaus išlikimui – baimės emocija leido mūsų protėviams išvengti grėsmių, pratęsti giminę, dėl ko aš, praėjus tūkstančiams metų dauginimosi, dabar galiu suvokti save, sėdėti prie laptopo ir rašyti blogą.
Kad ir kaip būtume stipriai racionaliai bemąstantys padarai, tačiau emocijos nuo senų senovės yra vienas svarbiausių elementų žmogaus sprendimų priėmimo ir planavimo procesuose.
Kiekvieną kartą, kai kažką pajuntame, mūsų kūnas automatiškai inicijuoja fiziologinius pokyčius, cheminių signalų išsiskyrimą ir elgsenos atsaką – šioje reakcijoje dalyvauja pagrindiniai žmogaus kūno organai, neuromediatoriai ir limbinė sistema.
Tarp dviejų neuronų (nervinių ląstelių) yra labai maža jungtis – sinapsė. Kad elektrinis impulsas galėtų įveikti sinapsinį plyšį, jis turi būti paverstas cheminiu signalu – šią funkciją atlieka neuromediatoriai. Neuromediatoriai dalyvauja nulemiant skirtingas reakcijas į situacijas. Moksliškai kalbant, emocijos priklauso nuo kintančio neuromediatorių, kurie aktyvuoja skirtingas, už nuotaiką atsakingas smegenų dalis, kiekio.
Skirtingam žmogui smegenyse susiplaka skirtingas cheminis kokteilis, kuris lemia, kaip reaguosime įvairiose situacijose. Koks cheminis kokteilis susiplaks tau, priklauso ne tik nuo tavo praeities patirčių, įsitikinimų, bet ir nuo to vieno anksčiau neįvardinto veiksnio – tai yra genetikos nulemtų polinkių.
Markas Aurelijus pataria
Vis dėlto aš manau, jog genetika dar nėra nuosprendis. Norisi tikėti, jog mes patys turime nemažai galios, ir jeigu labai norime, galime keisti savo emocinį atsaką į gyvenimo įvykius.
„Pašalink įsitikinimą, ir išnyks skriaudos pajautimas, pašalink skriaudos pajautimą, išnyks ir skriauda.“ – Markas Aurelijus