Psichologija rinkodaroje: prekės ženklas ir žmogiškoji jo pusė

Praeituose įrašuose nagrinėjau, kaip kyla emocijos, kokią įtaką jos turi mūsų elgesiui ir kokios yra veiksmingiausios emocijų reguliavimo strategijos. Šį kartą vėl psichologinė tema – apie asmenybę, tačiau ne žmogaus!

„Įvaizdis reiškia asmenybę, o produktai, kaip ir žmonės turi savas charakteristikas, kurios jiems padeda arba sužlugdo rinkoje.“ David Ogilvy

Žmonės, būdami socialiniuose susibūrimuose, kaip tam tikrą kalbą, naudoja produktus. Prekės ženklai tampa priemonėmis, kurios leidžia skleisti žinią apie mūsų identitetą, statusą bei siekius visuomenėje. Kaip ir asmuo, taip ir prekės ženklas gali būti charakterizuojamas, kaip „egzotiškas“, „jaudinantis“, „tvirtas“, „senamadiškas“  ir t.t.

Prekės ženklo asmenybė - Pukuvera blogas. Jurga Paškevičienė iliustracija.

Nike, Milka, Apple, Mustang, Dove – kokios asociacijos kyla pagalvojus apie šiuos prekės ženklus? Kokias žmogiškąsias asmenybės savybes turėtų šie prekės ženklai, jeigu jie būtų žmonės? Kaip stipriai skirtųsi, tarkim, Milka ir Mustang asmenybės?

Visi mūsų patyrimai (emocijų, žinių, elgesio), susiję su konkrečiais prekės ženklais, kuria asociacijas, kurios atspindi to prekės ženklo asmenybę. Prekės ženklo asmenybę galima apibūdinti, kaip, per ilgą laiką susiformavusių asociacijų su žmogiškosiomis emocinėmis charakteristikomis, rinkinį.

Prekės ženklo sužmoginimas

Mes, žmonės, objektus esame linkę apibrėžti ir vertinti, remiantis savo patirtimis bei supratimu. Asmenybės – žmogiško atributo – priskyrimas prekės ženklui gali būti suprantamas, kaip natūrali tendencija, pasireiškianti tuo, jog antropomorfizacija (sužmoginimas) leidžia mums jaustis patogiau ir patikimiau sąveikaujant būtent su sužmogintais objektais. Tokia sąveika mums padeda sumažinti ir taip nemažą neužtikrintumą pasaulyje, kur yra daug neapibrėžtumo.

Prekės ženklo asmenybė. Pukuvera blogas. Iliustracija - Jurga Paškevičienė.

Žmonės natūraliai vysto draugystę su prekės ženklais, jiems savaime priskirdami įvairias žmogiškąsias charakteristikas. Įdomu tai, jog skirtingi žmonės gali skirtingai suvokti prekės ženklo įvaizdį, nes kiekvienas jų interpretuoja žinią remiantis sava patirtimi ir savos asmenybės charakteristikomis. Čia tinka mano labai mėgiamas posakis: „pasaulis mums atrodo toks, kokie esame mes“.

Bet iš pradžių – apie žmogaus asmenybę

Norint geriau suprasti prekės ženklo asmenybę verta pradėti nuo žmogaus asmenybės koncepcijos suvokimo. Žmogaus asmenybės bruožai yra apibrėžiami atsižvelgiant į individo elgesį, požiūrį bei įsitikinimus, išvaizdą, demografines charakteristikas.

Remiantis bruožų teorija, mokslininkai konstatavo, jog yra penkios stabilios asmenybės dimensijos, pavadinimu „Didysis penketas“. Didžiojo penketo asmenybės dimensijos:

  • Neurotiškumas.
  • Ekstravertiškumas.
  • Atvirumas.
  • Sutarumas.
  • Sąmoningumas.

Naudojant Didžiojo penketo metodiką, praktikoje atliekami asmenybės testai, kurie atskleidžia individualius asmenybės bruožus. Pvz., nemažai darbdavių, analizuodami kandidatų atitikimą siūlomai pozicijai, pasitelkia būtent šį Didžiojo penketo asmenybės dimensijų vertinimą.

5 prekės ženklo asmenybės dimensijos

Kalbant apie istorinius faktus: pirmą kartą produkto asmenybės sąvoka buvo pristatyta P. Martineau 1957-aisiais metais. O 1997 m. socialinė psichologė, rinkodaros profesorė J. L. Aaker atliko didžiulį tyrimą ir suformavo prekės ženklo asmenybės skalę.

J. L. Aaker pirmoji identifikavo ir apibendrino 5 prekės ženklo asmenybės dimensijas. Prekės ženklo asmenybės skalę mokslininkė suformavo apibrėžusi 309 asmenybės savybes, remdamasi atliktais tyrimais, psichologijos mokslų literatūra bei rinkodaristų praktikoje naudojamomis žiniomis.

Nepaisant J. L. Aaker sukurtos skalės plataus pritaikymo praktikoje, atsirado ir jos kritikų, kurie turėjo savų argumentų. Na, bet kritika yra natūralus, visiškai nestebinantis ir net reikalingas reiškinys, ne tik mokslo pasaulyje.

5 J. L. Aaker prekės ženklo asmenybės dimensijos, apimančios iš viso 42 savybes:

  1. Nuoširdumas: praktiškas, šeimyniškas, mažo miestelio, nuoširdus, sąžiningas, tikras, sveikas, originalus, linksmas, sentimentalus, draugiškas.
  2. Jaudinimas: drąsus, madingas, jaudinantis, šaunus, jaunas, lakios vaizduotės, unikalus, modernus, nepriklausomas, šiuolaikiškas.
  3. Kompetencija: patikimas, sunkiai dirbantis, saugus, protingas, techninis, korporacinis, sėkmingas, lyderiaujantis, pasitikintis savimi.
  4. Rafinuotumas: aristokratiškas, žavingas, gerai atrodantis, kerintis, moteriškas, sklandus.
  5. Tvirtumas: mėgstantis leisti laiką lauke, vyriškas, vakarietiškas, kietas, tvirtas.

Prekės ženklo asmenybės atsiradimo šaltiniai

Prekės ženklo asmenybė gali būti kuriama 2 būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu.

Pirmuoju atveju prekės ženklo asmenybę per asociacijas sukuria žmonės, kurie reprezentuoja tą prekės ženklą – tai gali būti tipinis vartotojas, Instagram influenceris, tos organizacijos darbuotojai, pats CEO. Toks prekės ženklo asmenybės kūrimo būdas yra vadinamas tiesioginiu, nes žmogaus asmenybės savybės susiejamos ir tiesiogiai perkeliamos konkrečiam prekės ženklui.

Kitas būdas leidžia prekės ženklo asmenybę kurti netiesiogiai per savybes, susijusias su produktu, produkto kategorijos asociacijas (pvz., motociklai automatiškai asocijuojasi su tvirtumo dimensija) prekės ženklo pavadinimą, logotipą, reklamos stilių, kainą, paskirstymo kanalą.

Apibendrinant galima pasakyti, jog prekės ženklo asmenybė yra kertinė ir arčiausiai vartotojų esanti prekės ženklo identiteto dimensija. Visi sėkmingi prekės ženklai (taip pat, kaip ir žmonės) pasižymi stiprių ir unikalių asociacijų rinkiniu.

Nuorodos

  1. https://www.ignytebrands.com/the-psychology-of-brand-personality/
  2. https://www.gsb.stanford.edu/faculty-research/working-papers/dimensions-brand-personality
  3. https://hrguide.lt/blogas/didziojo-penketo-asmenybes-modelis-kurie-asmenybes-bruozai-svarbiausi-darbdaviams/
  4. https://www.hellofounder.co/wp-content/uploads/2019/10/Ogilvy-on-Advertising-PDFDrive.com-.pdf

Emocijų reguliacija: kuri strategija veiksmingiausia?

Pagal pagrindinę kūrybinio rašymo taisyklę, geriausiai būtų, jeigu pradėčiau pirmą pastraipą nuo keisto klausimo, tada papasakočiau kokią istoriją iš savo gyvenimo, kad tu emociškai susitapatintum su istorijos veikėju, o pabaigoje viskas paaiškėtų ir būtų pateiktas netikėtas atsakymas.

Ką tik nemokamai praėjai kūrybinio rašymo kursus. Marketingo industrija jos nekenčia! Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat, nes taisyklingai lietuviškai marketingą vadiname rinkodara (?).

Nors nemokamo gero turinio yra daug ir reikia stipriai pasistengti norint išlaikyti skaitytojo dėmesį, aš neprivalau ir nenoriu žongliruoti kamuoliukais, o tu neprivalai skaityti, jeigu tau tema neaktuali.

Aš manau, jog paprastumas visada randa kelią į širdį. Skalpelis, beje, taip pat.

Tikroji įžanga

Pirmame blog’o įraše kalbėjau bendrai apie emocijas, ir kaip jos daro įtaką žmogaus elgesiui. Jeigu įrašo dar neskaitei, tai gali padaryti dabar, paspaudusi (-ęs) čia.

Apibendrinant, emocijos – tai galingiausios automatinės organizmo reakcijos, reguliuojančios mūsų elgesį. Emocijos yra pagrindinis elementas padedantis priimti sprendimus ­­– iš tiesų, beveik visi žmogaus veiksmai yra su intencija išlaikyti malonią arba panaikinti nepatenkinamą būseną.

Šį kartą nagrinėsiu emocijų reguliaciją: kodėl ji yra svarbi, kokios yra emocijų reguliacijos strategijos, kaip mes reguliuojame emocijas darbe (organizacijoje), kaip emocijomis žaidžiama reklamoje, kas yra disfunkcinė emocijų reguliacija ir kaip ją pakeisti.

Emocijų reguliacija. Iliustracijos autorė - Jurga Paškevičienė.

Emocinis intelektas ir emocijų reguliacija

Kiekvieną dieną mes susiduriame su vidiniais ar išoriniais stimulais, kurie iššaukia mumyse emocijas. Kuo tiksliau suvokiame ir interpretuojame emocijas, tuo lengviau sutariame su savimi ir kitais.

Emocinis intelektas, gebėjimas suprasti save ir kitus, šiuo metu yra aukštinamas ne vien tarpasmeniniuose kasdieniniuose santykiuose su mylimuoju, draugais, bet ir profesiniame lygmenyje – darbe. Geriems darbuotojams, ypač vadovams, nebeužtenka turėti vien profesinius įgūdžius. Išlavintas emocinis intelektas padeda visai organizacijai pakylėti į aukštesnį lygmenį – formuojama organiška, motyvuojanti, geriausias sąlygas, siekti aukščiausių rezultatų, sukurianti atmosfera.

Jeigu emocinis intelektas yra gebėjimas suprasti savo ir kitų emocijas, emocijų reguliacija yra tai, ką mes darome, norėdami pasiekti trokštamą emocinę būseną. Emocijų reguliacijos modelis susiformuoja ankstyvoje vaikystėje – padedami artimiausių žmonių, mes išmokstame pažinti save ir dorotis su nemaloniomis būsenomis mums priimtiniausiais arba geriausiai pažįstamais būdais.

5 emocijų reguliacijos strategijos

Džeimsas Grosas, psichologas, Stanfordo universiteto profesorius, geriausiai žinomas dėl mokslinių tyrimų emocijų ir emocijų reguliacijos srityse, apibrėžė dvi pagrindines emocijų reguliacijos strategijų grupes. Pirmoji grupė apima į stimulą nukreiptas reguliacijos strategijas, antroji – į atsaką.

Į stimulą nukreipta emocijų reguliacija pasižymi tuo, jog žmogus gali reguliuoti emocijų stimulus – t.y. pačią situaciją arba jos suvokimą. Yra išskiriamos 4 į stimulą nukreiptų emocijų reguliacijos strategijos: situacijos pasirinkimas, situacijos modifikacija, dėmesio paskirstymas, kognityvinis pokytis.

Emocijų reguliacijos strategijos
Emocijų reguliacijos strategijos

Emocijų reguliacija, naudojant situacijos pasirinkimo strategiją, vyksta tuomet, kai selektyviai renkamės situacijas, kuriose dalyvausime, norint išvengti arba patirti tam tikras emocijas. Situacijos modifikacijos strategija reiškia pačios situacijos keitimą, siekiant gauti norimą emocinę reakciją. Taip pat galime naudoti dėmesio paskirstymo strategiją, kai nukreipiame dėmesį nuo stimulo – t.y. susifokusuojame į kitą situacijos aspektą. Kognityvinio pokyčio strategija leidžia per naujo įvertinti emocinį stimulą (dirgiklį) ir suteikti situacijai naują emocinę prasmę.

Į atsaką nukreipta emocijų reguliacija vyksta tuomet, kai mes keičiame savo išoriškai pastebimus fizinius emocijų ženklus. Pvz., kažkokia situacija stipriai suerzina, papiktina ir nors viduje kunkuliuoja pykčio emocija, išoriškai vaidinu, jog esu rami ir šypsausi. Į atsaką nukreipta emocijų reguliacija veda prie emocinio išsekimo.

Emocinio darbo iššūkiai organizacijoje

Sociologas Arlie Russell Hochschild 1983 m. išleido knygą „The Managed Heart: The Commercialization of Feeling“ – tai buvo vienas pirmųjų darbų, nagrinėjančių emocijų reguliaciją organizacijoje. Autorius į klientų–darbuotojų sąveikos procesą pažvelgė iš dramaturginės pusės, kur klientai buvo žiūrovai, darbuotojai aktoriai, o patį jausmų valdymą, skirtą sukurti trokštamas fizines veido ir viso kūno išraiškas, pavadino emociniu darbu.

Emocinis darbas, kaip emocijų reguliacija, yra neišvengiamas bendraujant su klientais ar kolegomis. Hochscbild’o dramaturginė perspektyva atskleidė du pagrindinius būdus, kuriais bendraudami žmonės valdo savo emocijas: per vidinę vaidybą (į stimulą nukreipta emocijų reguliacija), ir išorinę vaidybą (į atsaką nukreipta emocijų reguliacija).

Kai kurie darbai (pvz., aptarnavimo sferos) reikalauja ypatingai didelio emocinio darbo, kai iš darbuotojo yra tikimasi tam tikros priimtinos fizinės išraiškos, kuri gali prieštarauti realioms vidinėms emocijoms. Kuo didesni organizacijos reikalavimai emocinio darbo atžvilgiu, tuo daugiau emocinio darbo krūvio tenka darbuotojui.

Emocinis darbas tiesiogiai siejasi su stresu – jis gali sukelti darbuotojo perdegimą. Darbuotojas perdega, kai dėl per didelio įsitraukimo į emocines situacijas nebegali normaliai, produktyviai dirbti. Mokslinėje literatūroje pažymima, jog asmenys, naudojantys išorinės vaidybos strategiją greičiau emociškai išsenka ir galiausiai išeina iš darbo. Taigi, emocijų reguliacija turi didelę įtaką tiek darbuotojo, tiek organizacijos gerovei.

Kaip sukurti palankų mikroklimatą ir užtikrinti sveiką emocinį krūvį? Organizacijos pirmiausiai turėtų skatinti darbuotojų autonomijos jausmą, kuris didina efektyvumą – pojūtis, jog gebame kontroliuoti įvykius, mažina streso lygį. Taip pat, stresas bei tikimybė išeiti iš darbo mažėja, kuomet yra jaučiama kolegų parama. Dirbant palaikančiajame kolektyve didėja produktyvumas ir pasitenkinimas darbu.

Žaidimai emocijomis reklamoje

Jau yra įrodyta, jog sprendimai, kad ir kokie žmonės racionalūs bebūtų, yra priimami remiantis emocijomis. Emocijos vaidina svarbiausią rolę reklamoje ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl vartotojai teikia pirmenybę produktams, už kurių stovi jausmiškai stiprus prekės ženklas arba tiksliau – prekės ženklo asmenybė. Apie ją gali daugiau sužinoti mano kitame straipsnyje štai čia.

Pasirodo, jog vartotojai suvokia prekės ženklo asmenybės charakteristikas taip pat, kaip kitų žmonių. Dažniausiai mes renkamės su kokiais brand‘ais norime turėti reikalų pagal tai, kiek jie gali patenkinti mūsų emocinius poreikius. Kaip ir žmonėse mus traukia tik tam tikros asmenybės charakteristikos, taip ir skirtingi prekės ženklai arba jų reklamos mus žavi nevienodai.

Emocijų reguliacija reklamoje. Iliustracijos autorė - Jurgita Paškevičienė.

Tyrimai parodė, jog reklamos, iššaukiančios aukšto lygio sužadinimo emocijas (pvz., apeliuojančios į baimę arba džiaugsmą), yra labiau įsimenamos, nei reklamos skatinančios žemo sužadinimo lygio emocijas (pvz., ramybė, liūdesys). Teigiamos emocijos sukuria pozityvias asociacijas, kurias mūsų smegenys yra linkę išsaugoti ilgesniam laiko periodui. Naudojant pozityvias, aukšto lygio sužadinimo emocijas (džiaugsmą) pasiekiamas didžiausias reklamos efektas – tokia kombinacija yra raktas turiniui tapti viral.

Vartojimas yra vienas iš būdų reguliuoti emocijas. Pvz., jeigu žmogus jaučia negatyvias emocijas, gali užkibti ant hedonistinių (ne pirmos būtinybės, teikiančių malonumą) produktų reklamų, kurios panaikins blogą savijautą. Bent jau tam kartui. Kuriant reklamą hedonistiniams produktams, svarbu apeliuoti į teigiamas emocijas (pvz., meilę sau – tu to nusipelnei!) ir panaikinti galimą kaltės jausmą, kuris atsirastų po pirkimo.

Kaip pakeisti disfunkcinę emocijų reguliaciją?

Emocijų disreguliacija pasireiškia reikiamų įgūdžių, skirtų reguliuoti emocijas, stoka arba neveiksmingų strategijų naudojimu. Tai neatsiranda per vieną dieną – emocijų disreguliacijos atsiradimui didelę įtaką turi vaikystėje patirtos psichologinės traumos, žalingas aplinkinių elgesys, ar fizinės smegenų traumos. Kartais emocijų disreguliacija būna tokia stipri, jog žmogus patiria nekontroliuojamus pykčio priepuolius: naikina, mėto daiktus, agresyviai elgiasi su kitais ir savimi.

Emocijų reguliacijos problemos gali labai apsunkinti žmogaus integraciją visuomenėje: atsiranda sunkumai bendraujant su artimaisiais, draugais, kolegomis darbe. Žmonės, kurių savijauta atitinka nerimo ar depresijos kriterijus, dažniausiai pasižymi disfunkcine emocijų reguliacija.

Visi mes susiduriame su nemaloniomis emocijoms – būtent jų reguliavimas yra vienas pagrindinių iššūkių daugumai žmonių. Nepageidaujamas, skausmingas emocijas dažnai norima pašalinti neveiksmingu disfunkciniu elgesiu, pvz.: rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotikais, maistu, seksu, ar perdėta kontrole.

Norėdami išeiti iš užburto disfunkcinio elgesio rato, turime pažinti save: išmokti suprasti ir įvardinti kylančias emocijas. Veiksminga alternatyva žalingiems emocijų reguliacijos modeliams gali būti meditacija, sportas, buvimas gamtoje ar bet kokia kita veikla, kuri tave įkvepia.